Informacija




Šv. Florijono diena, gegužės 4 d. Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Saulėtą  gegužės 6–osios rytą, Tverų ugniagesių komandą  pasveikino Rietavo priešgaisrinės tarnybos  viršininkas A. Mickus. Viršininkas pristatė gaisrų statistiką ir pasidžiaugė mažėjančiu gaisringumu, gerėjančiu gyventojų  samoningumu ir saugumu.
 Pasveikinti atvykęs Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis ne tik įteikė dovanų, bet ir ugniagesius nudžiugino puikia žinia, kad artimiausiu metu bus renovuotas gaisrinės pastatas ir komanda aprūpinta moderniškesne technika.         
Tverų seniūnijos seniūnas A. Zalepūgas, įteikdamas Tverų bažnyčios nuotrauką  ugniagesiams dėkojo už sąžiningą ir atsakingą darbą. Tverų parapijos klebonas A. Pudžiuvelis pasveikino su profesine švente ir atsiprašė neturintis dovanų, bet pasižadėjo: ,,Mano dovana Jums – mano malda”. 
Tverų gaisrinės istoriją priminė ir  su profesine švente pasveikino tveriškis K. Praeras.  Ugniagesių šventėje dalyvavo ne tik visa dabartinė komanda, bet ir veteranai: A. Rėkašius, P. Rekašius, V. Gricius,  A. Lenkšas ir D. Praeras.  
Rietavo policijos komisariato viršininkas M. Vaičikauskas padėkojo už komandinį darbą ir palinkėjo sėkmės. Sveikinimo žodžius tarė Tverų gimnazijos direktorė G. Kužmarskytė , asociacijos ,,Tverų bendruomenė” valdybos pirmininkas A. Puidokas ir Tverų kultūros namų vadovė I. Liškuvienė.
  Renginio metu garbingi svečiai ir susirinkę tveriškiai turėjo galimybę susipažinti su gaisrine technika, ugniagesių tarnybos sąlygomis. Ugniagesių komanda pademonstravo turimą gaisrų gesinimo įrangą ir praktinius gebėjimus.  Po sveikinimų ir praktinių gebėjimų pasirodymo, visus susirinkusiuosius Rietavo priešgaisrinės tarnybos viršininkas A. Mickus pakvietė  pasivaišinti lauke virta gardžia koše ir saldumynais.






Gegužės 4-ąją, kaip ir kasmet, šalies ugniagesiai gelbėtojai mini šv. Florijono – ugniagesių globėjo dieną.

Pagal legendą, Šv. Florijonas, vadovaudamas karių būriui, vienu kibiru vandens užgesino degantį kaimą. Šv. Florijono kultas atgijo XIX - XX a. ieškant globos gaisrų, katastrofų bei epidemijų atvejais. Daugelyje Europos šalių Šv. Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės visuomenei, organizuojami ugniagesių pasirodymai. Siekiant priminti penkių liepsnose žuvusių ugniagesių pasiaukojimą (Australijoje, 1998 m. gruodžio 2 d.) pirmą kartą viso pasaulio ugniagesių bendruomenėse 1999 m. sausio 4 d. buvo pagerbtas žuvusių ugniagesių atminimas. Vėliau buvo nutarta suderinti šią atminimo dieną su Šv. Florijono diena. Siekiant priminti Lietuvos gyventojams apie ugniagesių pasiaukojantį darbą bei nevaldomos ugnies keliamą pavojų.

Rietavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai taip pat paminėjo Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo dieną. Tarnybos viršininkas S. Kuzminskis susirinkusiems ugniagesiams priminė šios dienos svarbą bendruomenei ir kiekvienam gyventojui. Padėkojo už drąsą bei pasiaukojimą gelbstint žmonių gyvybes ir jų turtą, už tai, kad dirba tarnaudami žmonėms ir stiprina visuomenės saugumą! Po to, visi susirinkę prie kavos puodelio, aptarė ateities planus ir jau nuveiktus darbus.

 



           
Nedegink žolės

       Kiekvieną pavasarį, pakaitinus saulei, kyla pievų ir miškų gaisrai. Jie kyla nuo numestos nuorūkos ar stiklo šukės, ne vietoje sukurto laužo, o kartais juos tyčia sukelia žmonės. Žolės gaisrų metu žūva pievose gyvenantys gyvūnai: kiškiai, ežiai, driežai, graužikai, vabzdžiai. Gaisrai sunaikina paukščius ir jų lizdus, paukščių jauniklius. Ugnis nužudo daugelį bestuburių gyvūnų, kurie būtini dirvožemio gerinimui. Gaisrų metu gali žūti miško gyventojai – stirnos, elniai, briedžiai ir šernai. Nuo padegtos žolės nukenčia ir gyvenamieji namai ar kiti pastatai, žūsta žmonės.Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė. Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus gali būti skirta nuo 28 iki 231 Eur bauda piliečiams ir nuo 57 iki 289 Eur – pareigūnams. Už ražienų, tai pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo 57 iki 289 Eur bauda piliečiams ir nuo 115 iki 347 Eur – pareigūnams. Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo 28 iki 173 Eur bauda. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis.

Rietavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos informacija

 

 


Norinčius tapti savanoriais ugniagesiais ir prisjungti prie Tverų ugniagesių komandos prašome kreiptis adresu:Kunigaikščio Vykinto g. 1., Tverų mstl., Tverų sen., tel. 868636145

 

Rietavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Alvidas Mickus

Puslapis "Informacija" atnaujintas 2019-05-08